Židiniai ir krosnelės
|
Visi židiniai turi tris dalis: išorinę dalį (portalą), pakurą (kurioje deginamas kuras) ir ir dūmtraukį. Dažnai tinkamai pasirinkta židinio išorė (portalas) prikausto tiek namiškių, tiek svečių dėmesį, todėl būtina išsirinkti prie visumos derančias spalvas ir formas. Vis dėlto renkantis židinį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į dekoratyvines detales, bet ir į kokybišką pakurą. Ji gali būti tiek atviros, tiek uždaros. Atviri židiniai dažniau naudojami kaimiško ar senojo klasikinio stiliaus interjeruose. Didelio kambario atviras židinys neapšildys, o įrengti tokį židinį mažoje patalpoje taip pat nėra prasmės. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad atviri židiniai užteršia kambario orą. Uždaro tipo židiniai paprastai greičiau apšildo aplinką, o gerai įrengus karšto oro išskirstymo sistemą – ir kitas patalpas. Uždara konstrukcija leidžia įrengti židinius sienos nišose ar prie pat sienos, taip pat pakabintus. Židinio kokybė labai priklauso ir nuo dūmtraukio. Idealu, jei dūmtraukis vertikalus su nuolatiniu per visą ilgį skerspjūviu. Leidžiami ne daugiau kaip du 45 laipsnių atsišakojimai. Galima namuose įsirengti ir židinį – krosnį. Toks sprendimas tiktų tiems, kurie siekia ne tik sukurti interjero detalę, bet ir efektyviau šildyti patalpas. Židiniai – krosnys – paprastai yra metalinės krosnelės, turinčios pakankamai didelį stiklinį pakuros langelį. Tokie įrenginiai žymiai efektyvesni nei židiniai, taip pat išmeta mažiau kenksmingų degimo atliekų į atmosferą. Krosnis gali būti ir nuolatinio patalpų šildymo įrenginys, tuo tarpu židiniai – labiau interjero detalė. Šildymo krosnelės tinka beveik visuose interjeruose, užima nedaug vietos ir yra ekonomiškos. Krosnelių įrengimas daug pigesnis nei židinių. |
